- bėgūnas
- 2 bėgū̃nas, -ė smob. (2)
1. kas daug bėgioja, visur eina, nerimsta vienoje vietoje: Bėgū̃nas toks – nė per vienas šventes namie nepabūna Gs. Ji baisi bėgū̃nė – vis išlėkusi kur Vlkv. Tokia bėgū̃nas – bėga ir bėga, kaip kojos tesa Mrj. Toji karvė tikra bėgū̃nė – eina ir eina atolan Nmn.
2. R kas greitai eina, bėga: Kas su tokiu bėgūnù gali paspėti eiti Klm. Ai žirge, žirge, brolio bėgūne, o kur tu dėjai muma brolytį? KlvD339. Reikė nušauti bėgūnėlį zuikį, lakūnėlį paukštelį LB90.
3. lengvo bėgimo, lenktynių arklys, kumelė: Šis arklys bėgū̃nas Lkm. Iš to arklio geras bėgū̃nas – ilgas kojas turi Slv. Darbiniai arkliai tai ne bėgū̃nai Gs. Jie važinėja bėgū̃nais Slk. Laiko kumelę bėgū̃nę Dgl.
4. K, Lb bėgikas, bėglys: Karalius išleido bėgūną LB25. Padavė bėgūnui, kad nuneštų karaliui gromatą BsMtI89. Bėga kaip bėgūnėlis Pnd.
5. SD1213, R239, K pabėgėlis: Bėgū̃nai čia prie Karaliaučiaus buvo Pgg. Tik retas bėgūnas parnešė žinią apie nelaimingą mūšį prš. ║ dezertyras: Tačiau dar niekam nėr ik šiol pasisekus šį bėgūną nutverti LC1879,48. ║ klajūnas: Bėgū̃nas ans atbėgs pie manęs – ar aš žinau, kas ans per žmogus Kin.
6. An kas dažnai keičia vietą, tarnybą: Toks bėgū̃nas per metus kelias vietas praleidžia Pn. Bėgū̃nas merga, niekur nepabūna Kt.
◊ žvaigždė̃ bėgū̃nė; R279 planeta.
Dictionary of the Lithuanian Language.